- takšt
- 1 tàkšt interj. DŽ, KŽ; A1886,58 1. NdŽ, Sb nesmarkiam smūgiui, sudavimui nusakyti: Aviukus pratydami muštis, atkišam kumštį ir sakom: buri buri tàkšt Jrb. Paleidžiam par lentą kiaušinį (margutį), tai tàkšt pakliudo kitą Aln. Tik tàkšt aš jam į smakrą! Gs. Kulka pagal pat ausį tàkšt į sieną Kln. 2. kartojant nusakomas plekšėjimas, taukšėjimas: Girdėt tàkšt tàkšt – i mina linus Alvt. Su lenta duoda į [v]andinį, ir girdėti tàkšt tàkšt Pp. Tik duodi ir duodi: tàkšt tàkšt [audžiant] Lb. 3. NdŽ kartojant nusakomas lašėjimas, taškenimas: Tàkšt tàkšt – stogas kiauras, i laša Krš. Lašai krenta tàkšt tàkšt takšėdami Grž. Tàkšt tàkšt – lašai krinta ir taškena Jrb. 4. nutiškimui žymėti: Tàkšt, ka drožė didžiausis lašas ant galvos! Vvr. 5. lengvam klestelėjimui į šlapią vietą nusakyti: Tàkšt ir atsisėdo vaikelis į pelkę Vvr. 6. kaukšt, barkšt: Tàkšt tàkšt vilkelio dantys Krn. Iškalbėjęs nuovadas jau viena akim į Agnę – dėbt, veidrodinių [aulinių batų] užkulniais vėl – takšt pakšt! J.Balt. 7. kartojant nusakomas barškinimas: Tàkšt tàkšt į duris, i niekas neįeita Pj. 8. pokšt: Takšt takšt – pasigirdo šūviai rš. Nusivedė į mišką, tàkšt, tàkšt, tàkšt kaip zuikius sušaudė ir paliko Skdv. 9. šiaip kokiam staigiam veiksmui nusakyti: Žiūriu – ateina, tàkšt ir atsistojo šalia manęs Rs. Tu eik pirmiau, kur ant velėnos tàkšt pasidėsi [lagaminą], atleisi rankas Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.